diktatūra

diktatūra statusas T sritis Politika apibrėžtis Neribota vieno asmens ar vienalytės grupės valdžia. Sen. Romoje – savitas politinis institutas, pasitelkiamas krizės metu, ribojamas tam tikrų taisyklių ir apibrėžtas trukmės požiūriu (Senatas skirdavo diktatorių nurodytam laikotarpiui, paprastai iki 6 mėn.). Šiuolaikiniame politikos moksle nepaprastosios padėties metu suteikiamos ir aiškiai konstituciškai apibrėžiamos galios nėra laikomos diktatūra; ji pirmiausia suvokiama kaip taisyklių, atskaitomybės ir opozicijos neribojama valdžia, demokratijos priešingybė. Gali būti valdžios užgrobimo jėga arba rinkimų būdu padarinys, jos palaikymas remiasi jėga, dažniausiai karine, ji negrindžiama atskaitomybės ir įstatymo viršenybės principais. Politiniame kontekste terminas įgauna normatyvinį aspektą ir reiškia neteisėtus, represyvius, prievartinius, tironiškus režimus. Tačiau kai kurie diktatoriai yra populiarūs (sėkmingai apeliuojantys į „tautos tėvo“, „tautos gelbėtojo“ vaidmenį), jiems nereikia imtis masinių represijų norint išlikti valdžioje. Būtinas diktatūros elementas yra rėmimasis jėgos struktūromis. Plačiąja prasme terminas apima ir totalitarizmą, ir įvairius autoritarizmo tipus (karinius, civilinius, partinius nedemokratiškus režimus), kuriems būdinga skirtingas diktatoriaus ir įstatymų santykis bei diktatoriaus aktyvumas (vieni diktatoriai save laiko vieninteliu įstatymo šaltiniu ir aktyviai leidžia įstatymus, reguliuojančius šalies gyvenimą pagal jų norą, kiti kuria asmeninę gerovę nepaisydami taisyklių, kuriomis vadovaujasi visi kiti gyventojai). Terminą tiksliausia vartoti ne kaip režimo tipo, o kaip siauresnio jo aspekto – valdžios neribotumo – apibūdinimą. atitikmenys: angl. dictatorship ryšiai: susijęs terminas – autoritarizmas susijęs terminas – sultonizmas susijęs terminas – totalitarizmas